Tai yra vieninteliai išlikę 1503–1522 m. statytos Vilniaus miesto gynybinės sienos vartai. Stebuklingas švenčiausiosios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslas Aušros vartų koplyčioje yra vienas žymiausių renesanso tapybos kūrinių Lietuvoje. 1993 m. ir 2018 m. koplyčioje lankėsi Romos katalikų bažnyčios Popiežiai.
Adresas: Aušros Vartų g. 14

Dabartinės turgavietės vietoje nuo pat XV a. šimtmečius veikė Arklių turgus, vėliau vadintas „Javų” turgumi, kai, XVI a. pastačius miesto sieną, jis atsidūrė priemiestyje. 1906 m. Pylimo ir Bazilijonų g. sankirtoje iškilo nauja turgavietė, kurią suprojektavo vilnietis architektas ir inžinierius Vaclovas Michnevičius, o įgyvendinti padėjo verslininkas Petras Vileišis. Tai seniausia iki šiol veikianti turgavietė Vilniuje.
Adresas: Pylimo g. 58

Vilniaus rotušė pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1503 m. Rotušės pastatas iš pradžių buvo gotikinis, vėliau kentėjo nuo karų ir gaisrų. Paskutinį kartą Rotušės pastatą perstatė architektas Laurynas Gucevičius XVIII a. pabaigoje. Tada Rotušei suteikta klasicizmo architektūrai būdinga išvaizda. Nuo 1995 m. tai yra kultūrinio ir viešojo gyvenimo traukos centras, jame vyksta koncertai, parodos, kūrybiniai vakarai ir aukštuomenės puotos.
Adresas: Didžioji g. 31

XVII a. amžiuje pastatyta bastėja (Barbakanas). Ji buvo skirta artilerijos ugnimi atmušti priešą nuo miesto. Tai Vilniaus gynybinės sistemos dalis, originalios konstrukcijos Renesanso epochos architektūros statinys. Jį sudaro bokštas, įrengtas miesto gynybinėje sienoje, požeminės patrankų patalpos ir jas jungiantis koridorius, virstantis 48 metrų ilgio tuneliu.
Adresas: Bokšto g. 20

Tai vienas seniausių universitetų Rytų Europoje, įkurtas tuo metu, kai Lietuvoje išplito reformacijos judėjimas, ir kovai su reformacija buvo pakviesti vienuoliai Jėzuitai. Jėzuitų ordino vienuoliai greitai perėmė į savo rankas švietimą. 1569 metais jie įkūrė kolegiją, o 1579-aisiais – Vilniaus universitetą. Universitetą baigė daug iškilių istorinių asmenybių, tarp jų ir poetas, intelektualas, Nobelio literatūros premijos laureatas Česlovas Milošas.
Adresas: Universiteto g. 3

Prezidento rūmų pastatuose nuo XVI amžiaus buvo Vilniaus vyskupų rezidencija. XVII šimtmetyje, kai okupuota Lietuva buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, rūmai paversti Vilniaus generalgubernatoriaus rezidencija. 1997 metais pastatas buvo restauruotas. Čia dirba Prezidentas ir jo kanceliarija, priiminėjami kitų šalių vadovai. Kai Prezidentas yra rūmuose virš Vyčio iškeliama Prezidento vėliava.
Adresas: S. Daukanto a. 3

Tai vėlyvosios gotikos šedevras. Ši bažnyčia buvo pastatyta apie 1495-1501m., po 1564m. gaisro atstatyta Lvovo arkivyskupo D. Solikovskio ir Radvilų lėšomis. Vėliau bažnyčia ne kartą remontuota, tačiau jos išorė nuo XVI a. pabaigos beveik nepakito. Šv. Onos bažnyčia sulaukė mūsų dienų ir tapo vienu iš Vilniaus simbolių. Pasakojama, kad traukdamasis iš Rusijos, Napoleonas aplankė Vilnių ir susižavėjęs šia bažnyčia pasakė, kad jei galėtų, tai pasiimtų Šv. Onos bažnyčią su savimi į Paryžių.
Adresas: Maironio g. 8

Švento Stanislovo ir švento Vladislovo arkikatedra bazilika – tai svarbiausia visos šalies katalikų šventovė, didžiųjų krikščioniškų, tautinių ir valstybinių iškilmių vieta. Arkikatedros požemiuose įrengta ekspozicija atspindi arkikatedros istoriją, nuo XIII a. karaliaus Mindaugo laikų iki paskutinės jos rekonstrukcijos, atliktos 18 a. pagal architekto Lauryno Gucevičiaus projektą.
Prie katedros stovi 57 m aukščio varpinės bokštas, kuris yra atviras lankytojams.
Adresas: Katedros a. 2

Lietuvos nacionalinis muziejus – didžiausia šalyje Lietuvos istorinio kultūros paveldo saugykla. Tai seniausias muziejus Lietuvoje. Jo ištakos – 1855m. įkurtas Senienų muziejus Vilniuje. Ekspozicijoje autentiškais eksponatais atspindėta Lietuvos istorija, pristatoma tradicinė lietuvių kultūra, papročiai.
Adresas: Arsenalo g. 1

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų (15-16 a.) atkūrimas Vilniaus Žemutinėje pilyje yra vienas iš svarbiausių Lietuvos tūkstantmečio programos projektų. Nuo pirmųjų Gediminaičių laikų čia rezidavo beveik visi Lietuvos valdovai, buvo priimami užsienio šalių pasiuntiniai, vyko seimai, teismai, pasirašomos tarptautinės sutartys, saugomas valstybės iždas. Vilnius tuo metu buvo vienu didžiausių Vidurio Rytų Europos centrų. Čia įsikūręs vienas įspūdingiausių Lietuvos muziejus su virš 0,5 mln. archeologinių, kultūros, meno, istorijos eksponatų.
Adresas: Katedros a. 4

Gotikinė pilis pastatyta 14 a. pradžioje, tačiau nukentėjo nuo gaisrų ir karų, kol buvo atstatyta 16 a. 1960 m. pilyje atidarytas muziejus. Gedimino pilies ekspozicija supažindina su XIVa. II pusės bei XVIIa. pradžios Vilniaus pilių rekonstrukciniais maketais, ginkluote, ikonografine senojo Vilniaus medžiaga. Bokšto viršuje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabi Vilniaus panorama. Pilies bokštas su Lietuvos valstybės vėliava tapo tautos kovų už nepriklausomybę ir valstybingumą simboliu.
Adresas: Arsenalo g. 5

Šiuolaikinio meno centras (ŠMC) – didžiausias meno centras Baltijos šalyse. Čia rengiamos žinomų vietos ir pasaulio menininkų retrospektyvos, tačiau svarbiausia ŠMC veiklos kryptis yra naujausių tarptautinio meno tendencijų pristatymas. Kasmet ŠMC renginius aplanko apie 60 tūkstančių lankytojų.
Adresas: Vokiečių g. 2

Modernaus ir šiuolaikinio meno centras – MO muziejus atidarytas 2018 metais. Čia eksponuojama Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio meno nuo 1960-ųjų iki šių dienų kolekcija. Šiuo metu joje yra beveik 4500 tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, videomeno ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pripažintų menininkų kūrinių. Unikalios architektūros pastatą suprojektavo tarptautinė architektų įmonė „Studio Libeskind“.
Adresas: Pylimo g. 17

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, įkurtas 1989 m., yra respublikinė biudžetinė įstaiga kaupianti, saugojanti, tirianti, restauruojanti, eksponuojanti Lietuvos žydų istorinį, materialinį ir dvasinį paveldą, tradicinio ir šiuolaikinio žydų meno objektus, su holokaustu susietus dokumentus ir daiktus.
Adresas: Naugarduko g. 10

Tai vienintelis toks muziejus Baltijos valstybėse, įkurtas tame pačiame pastate, kuriame nuo 1940m. antrosios pusės iki pat 1991m. rugpjūčio dirbo sovietinės represinės institucijos NKVD ir NKGB-MGB-KGB. Pastato pusrūsyje išlikęs vidaus kalėjimas-tardymo izoliatorius, kuriame nuo 1940m. rudens iki pat 1987m. buvo kalinami okupacinei valdžiai neįtikę Lietuvos gyventojai. Lankytojai gali susipažinti su ekspozicija, įrengta buvusioje mirties nuosprendžių vykdymo patalpoje.
Adresas: Aukų g. 2A